Diktatūra - 1941 lyrics

Kodėl nuvyto gėlės? Gal kraujo joms buvo per daug? O jie galvas iškėlę sutiko žiemą: "Ar bus dar šilčiau?" Kodėl tos jaunos gėlės Vyto, kai metas buvo žydėt? Kodėl audra užėjus ąžuolus laužė Bet negalėjo jų nugalėt? Tie, kurie laikė vėliavą savo, Netekę jėgų nukritę ant žemės. Tie, kurie šaukė vardą Tavo, Kruvina gerkle Tau rašė eiles. Tie, kurių akys pavirto į naktį, O naktis nesulaukė aušros. Tebūna palaiminti tie, kurie sakė: "Mes - Tavo, Tu - mūsų, kartu - Lietuva!" Širdys akmenis skaldė, Kraujas tirpdė ledus, Giliai viduje negeso saulė, Ir giedras, toks šiltas Tėvynės dangus... Delnas, suspaustas į kumštį, Galbūt paskutinė manoji žiema, O manyje vis degė ugnelė, Miriau pirma aš, o viltis po manęs.