Diktatūra - Mirę kariai lyrics

Ir buvo mums lemta kariauti, Nuo priešų apginti namus. Kiek žuvo, iš karo nebesugrįžo Brolių, vyrų, tėvų ir sūnų. Ir tebūna prakeikti tie niekšiški žvilgsniai, Tie godūs žvilgsniai akių. Mes likom ir liksim gyventi Ant savo protėvių žemės šaknų Mes dar turim jėgos. Dar galim pakelti ginklus. Dar galim eiti į priekį. Ir nesvarbu kas bus. Ir tebūnie liksim vienas prieš kelis šimtus. Ir tebūnie aš žūsiu bet būsiu laisvas-laisvas ir teisus!! IŠTIESIU RANKĄ, GALVĄ NULEIDŽIU PRIEŠ TAVE, TĖVYNE, BRANGI. AŠ PAIMU Į SAUJĄ ŽEMĘ ŠVENČIAUSIĄ, IR KRAUJAS SUSTINGSTA MANY. AŠ ŽIŪRIU Į SAULĘ, ŽIŪRIU Į DANGŲ, Į EŽERUS, UPES, Į MEDŽIUS. ČIA KALNUOS IR KALNELIUOS ILSISI TYLIAI MIRĘ KARIAI TAIP TYLIAI, TYLIAI, TYLIAI MIEGA MIRĘ KARIAI 4X Čia mūsų ir miestai, ir kaimai, Mūsų girios miškai, Čia mes gimėm, lietuviai užaugom, Ir niekas nieko nebepakeis. Čia, kur tūkstančiai kūnų, Ilsis žemės globoj, Čia lietuviai kariavo ir žuvo, Nuleiskimo galvą pabūkim tyloj.